Ar kada nors susimąstėte, kodėl gyvenate taip, o ne kitaip? Kodėl vieniems sekasi, o kitus nuolat persekioja nesėkmių virtinės? Kodėl vieni visada laimingi, net, kai akivaizdu, kad gyvenimas jiems talžo per šonkaulius, o kiti nuolat niurzga ir nepastebi nė menkiausio saulės spindulėlio savo kasdienybėje? Aš apie tai mąstau nuolat... tikrai nuolat. Mąstau, skaitau, diskutuoju, o paskui atsitraukiu nuo tos temos kuo toliau. Ne todėl, kad pabosta, o tam, kad mintys susigulėtų.
Žinau, kad kalbėti apie gyvenimo prasmę dažnai nėra prasmės. Tik užvesk šią temą, ir žiūrėk, vieni iš nuobodulio jau varto akis, kiti bando ištaikyti progą pasprukti, treti kategoriškai pareiškia, kad gyvenime reikia ne filosofuoti, o "kalti geležį, kol ši karšta" (suprask - dirbti, veikti ir mažiau mąstyti). Ir vis tik, yra dar du tipai žmonių: vieni iš jų išgirdę šią temą pasineria giliai giliai į save, ima depresuoti, pesimistiškai įrodinėti, kad gyvenimas yra žiaurus, o mes tik vargo pelės įkinkytos tam, kad tenkintumėte kažkieno kito, bet ne savo poreikius, kad pildytumėte kitų svajones. Jie sako, kad išgyvena tik tie, kuriems sekasi. O tie, kuriems sekasi, jų nuomone, lipa kitiems per galvas, turi daug pinigų, įtakingų pažinčių arba yra gimę po laiminga žvaigžde. Yra ir dar vienas tipas žmonių, kurie mėgsta diskutuoti apie gyvenimo prasmę - tai paprasti, gyvenimą mylintis žmonės. Nesvarbu, ar jie turtingi, ar vos suduria galą su galu, ar važinėja prabangiais automobiliais, ar perpildytais autobusais, ar atostogauja Seišeliuose, ar Priekulėje pas močiutę. Tokių žmonių skiriamasis bruožas yra gyvenimo džiaugsmas kiekvienoje situacijoje.
Dievinu tokius žmones, nes jie sugeba mėgautis smulkmenomis, o nesėkmes priima kaip išbandymus. Tokie žmonės įkvepia ir verčia šypsotis, jie moka apkabinti be priežasties ir yra pasiryžę visada padėti. Jie stengiasi gyventi prasmingai ir mėgsta filosofuoti. O su tokiais pasišnekėti - vienas malonumas.
Kaip bebūtų liūdna, bent jau mano aplinkoje yra daugiau depresuojančių, nei tų pozityviųjų. Kartais taip norisi juos visus papurtyti, kad jie atsimerktų ir pamatytų, koks pasaulis gražus... Kartais visai pavyksta.
Šiandien norėčiau "papurtyti" visus nusivylusius vienu pasiūlymu. Ryte baigiau skaityti nuostabią knygą, kuri į mano rankas papuolė visai atsitiktinai. Vieną savaitgalį Vilniuje užsukau į skaitytų knygų mugę ir intuityviai nusipirkau labai labai įkvepiantį romaną "Auksinis gyvenimo bilietas". Skamba naiviai tiesa? Aš irgi taip pagalvojau. Beje ir romanų nemėgstų. Dažniausiai skaitau rimtą psichologinę arba mokomąją literatūrą ir švelniai pašiepiu drauges alpstančias dėl populiariosios psichologijos veikalų ar nieko nepamokančių romanų :)
Ir vis tik!
"Auksinį gyvenimo bilietą" nusipirkau ir tikrai rekomenduoju perskaityti visiems. Lengvai skaitoma knyga su psichologijos ir filosofijos priemaišomis. Nereikės sukti galvos, ką norėta pasakyti, tad pažadu, kad nesugaišite daug laiko.
Štai koks knygos pristatymą galite rast viešai:
"Dingusi mylimoji, paslaptingas parkas, keistos pažintys ir dar keistesnė kelionė po tolimiausius praeities kampelius...
Ši detektyvo prieskoniais pagardinta, tačiau šviesi ir įkvepianti istorija skirta visiems, kurie bent kartą gyvenime svajojo apie galimybę pradėti iš naujo. Labai tikėtina, kad tokią galimybę – auksinį gyvenimo bilietą – jūs jau turite. Jei norite juo pasinaudoti, pasiruoškite išmokti keletą pamokų, kurios labai paprastos, bet pernelyg dažnai pamirštamos.
Taigi, sveiki atvykę į keistą atrakcionų parką, kuriame gali nutikti bet kas. Čia gali išsipildyti ir didžiausi troškimai, ir slapčiausios baimės. Čia jūsų laukia atsakymai, kurių seniai ieškojote, ir dalykai, kuriuos ilgai stengėtės pamiršti. Pro parko vartus galite įžengti tik pažadėję ne bėgti nuo tiesos, bet žvelgti jai į akis. Iš čia galite būti išmesti už menkiausius prasižengimus arba galite būti apdovanoti labiau, nei įsivaizdavote. Kuo baigsis ši kelionė – priklauso tik nuo jūsų pačių".
Trumpai tariant, tai magiška istorija tiems, kurie nustojo tikėti geresniu rytojumi, gyvena praeitimi arba tik šia akimirka (nieko neplanuoja, nes nesitiki). Knygoje apstu metaforų ir gražių palyginimų visiems gyvenimo atvejams. Šioje istorijoje kviečiama į savo pasaulį pažvelgti skirtingais kampais. Net neabejoju, kad daug kur atpažinsite save ir galėsite į nesėkmes pažvelgti taip, kaip niekad nežvelgėte. Rasite atsakymų ir klausimus, kuriuos keliate sau kasdien. Rasite atsakymų ir į tuos klausimus, kurių sau niekada nekėlėte, nors kelti vertėjo.
Štai trys gražiausios pamokančios citatos iš knygos, kurias tuojau pat užsirašiau. Manau, jos puikiai apibūdina knygą.
Pirmoji skirta tiems, kurie stokoja pasitikėjimo savimi:
"Pažvelkite į mažus vaikus. Įsižiūrėkite, kaip jie žaidžia, gyvena, ropoja. Ar bent vienas vaikas galvoja, kad kažkas su juo negerai? Ne. Ar maži vaikai dažnai patiria, jei tik apskritai patiria, negatyvių emocijų antplūdį, pavyzdžiui, jaučiasi nesaugūs, abejoja, liūdi ar depresuoja? Ne. Kaip matote, iš prigimties jūs nelinkę savęs menkinti, tiesiog buvote išmokyti taip jaustis".
Antroji - tiems, kurie trypčioja vietoje, yra linkę prisitaikyti, bijo prieštarauti ir nesuvokia to priežasčių:
"Kaip matote, šie drambliai net negalvoja apie tai, kad gali būti laisvi. Pirmą kartą, kai juos pririšome, jie dar buvo maži. Va tada tai jie dar ir kaip bandė ištrūkti. Muistėsi, triukšmavo ir stengėsi kaip įmanydami. Bet buvo per maži ir per silpni. Virvė jiems buvo neįveikiama. Laikui bėgant drambliai įsitikino, kad išsilaisvinti nepavyks, ir galiausiai nustojo bandyti. Jie vis dar galvoja, kad yra per maži ir per silpni ištraukti šitą baslį iš žemės".
Trečioji - tiems, kurie nesugeba darbų atlikti iki galo:
"O štai šitie yra sukučiai. Jie pradeda kelionę kaip ir jūreiviai. Jie irgi nori leisti į atvirą jūrą. Bet kai visi susėda į valteles, sūkuriai netrukus supranta, kiek daug baseine plaukiojančių žmonių. Jie pamato, kaip nelengva vairuoti. Ir tada ima elgtis visai kitaip. Jie mąsto: labai sunku vairuoti valtelę taip, kad neatsitrenktum į kitus žmones, todėl man nepavyks pasiekti kito baseino krašto. Šie vaikai greitai pasiduoda. Jie taria sau: Turbūt neišeis nuplaukti iki kito krašto, bet bent jau pasilinksminsiu čia ir pasisukinėsiu. Sukdamiesi vietoje jie tik trankosi į kitus ir, patys to nesuprasdami, visiems trukdo nuplaukti į kitą kraštą".
Tu PRIVALAI perskaityti šią knygą, jei:
Kartais aplanko depresija;
Dažnai nesupranti, kodėl tau nesiseka;
Neretai patiri nerimą;
Nemoki džiaugtis gyvenimu;
Jautiesi įstrigęs nežinioje;
Pyksti ant dalies ar viso pasaulio;
Kaltini tėvus ir kitas gyvenimo aplinkybes dėl savo gyvenimo;
Nori gyventi geriau.
Nori keistis, bet nežinai nuo ko pradėti.
Lauki kol šventė ateis į tavo kiemą (o ji, begėdė, ne tik, kad neateina, bet dar ir tyčiojasi);
Nesu mėgėja knygų skaityti du kartus, bet šią, esu tikra, kada nors paskaitysiu ir vėl. Užteks plūduriuoti vietoje kaltinant nepalankų vėją. Griebk irklą ir plauk į savo tikslą!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą